Labas, ladies and gentleman! Šį tamsų vakarą ar šviesų rytą prie kavos noriu supažindinti jus su horrorais/siaubiakais/skerdynėm
Geriausiais siaubo filmais pripažinti šie geruliukai:
1. ŠVYTĖJIMAS (The Shining, Stanley Kubrick, 1980)
2. EGZORCISTAS (The Exorcist, William Friedkin, 1973)
3. HELOVYNAS (Halloween, John Carpenter, 1978)
4. KOŠMARAS GUOBŲ GATVĖJE (Nightmare On Elm Street, Wes Craven, 1984)
5. SKAMBUTIS (Ringu/ The Ring, Hideo Nakata, 1988)
6. PAGIEŽA (Ju-on: The Grudge, Takashi Shimizu, 2003)
7. SVETIMAS (Alien, Ridley Scott, 1979)
8. HELLRAISER (Clive Barker, 1978)
9. TAI (Steven King's It, Tommy Lee Wallace, 1990)
10. KRUVINOSIOS SKERDYNĖS TEKSASE (The Texas Chainsaw Massacre, Tobe Hooper, 1974)
11. PROJEKTAS: BLEIRO RAGANA (The Blaire Witch Project, Daniel Myrick & Eduardo Sanchez, 1999)
12. LEMTIES ŽENKLAS (The Omen, Richard Donner, 1976)
13. THE EVIL DEAD (Sam Raimi, 1981)
14. PJŪKLAS (Saw, James Wan, 2004)
15. PSICHOPATAS (Psycho, Alfred Hitchcock, 1960)
16. PADARAS (The Thing, John Carpenter, 1982)
17. THE DESCENT (Neil Marshall, 2005)
18. CANDYMAN (Bernard Rose, 1992)
19. AVINĖLIŲ TYLĖJIMAS (The Silence of the Lamb, Jonathan Demme, 1991)
20. KARKLŲ ŽMOGUS (The Wicker Man, Robin Hardy, 1973).
(dar šiek tiek kitokią ir didesnę statistiką
galima pamatyti čia (angl.))O dabar norėčiau prieiti prie pagrindinės šios naujienos dalies...
Kartais, žiūrint filmą, šiaušiasi plaukai ir norisi kuo greičiau perjungti kanalą. Tačiau įtikini save – cha, žmogiau, čia filmas... Kur tokią nesąmonę,- bildukus, velnius realiame pasaulyje pamatysi? Režisierių sapalionės! Tačiau, rodos, kartais ir aktoriams baisu. O kodėl? Todėl, jog filmų scenos virsta... tikrove?
Pamatyti gerą siaubo filmą šiais laikais beveik yra tas pats kaip surasti idealų vyrą. Visi žino jo požymius, galbūt netgi yra „sutikę“ žurnalo viršelyje ar įsikibusį į kaimynės parankę, tačiau vakarai, praleisti bežiūrint „siaubiaką“ ir tamsoje apsikabinus pagalvę, jo ranką ar viską kartu, liko taip toli praeityje kaip ir galimybė ištekėti.
Kas atsitiko siaubo juostų režisieriams?
Ar kada pamenate, kad prie įėjimo į kino salę jus pasitiktų užrašas, jog filmo negali žiūrėti silpnų nervų žmonės? O taip buvo 1979 m. Anglijoje pradėjus rodyti juostą „Svetimas“, kur dailininko H. R. Gigero sukurta žmogų, mašiną ir vabzdį primenanti būtybė ne vienam žiūrovui sukėlė nervinį šoką. Ir kada kino seanso metu pašokote nuo kėdės, kai paklaikusi suspiegė šalia sėdinti mergina? Vargu. Dabar nuo spiegimo galima apkursti tik žiūrint vaikišką animaciją. Tad negi visi geri vyrai yra vedę, o dėmesio verti „siaubiakai“ – jau sukurti? Kas atsitiko šio žanro, turinčio milijonus gerbėjų, kūrėjams, kad dabar siaubo filmai dažniau yra juokingi nei baisūs?
Dėl to galima kaltinti ir Holivudą apėmusią kūrybinę sausrą, ir dažnai niekam tikusius Rytų šedevrų perdirbinius (užtenka paminėti „Pagiežą“), ir iš esmės nelengvą žanrą, bet galbūt priežastis slypi visai kitur... Netikėta juostų „Pjūklas“ ir „Pjūklas 2“ prodiuserio Greggo Hoffmano mirtis, kuri tamsiomis spalvomis nudažė visiškai neseniai įvykusią sėkmingą „Pjūklo 2“ premjerą, privertė atidžiau dirstelėti į filmavimo užkulisius. Ar gali būti, kad šiandien siaubo filmų kūrimas yra ne mažiau mistiškas ir baisus nei paties filmo siužetas?
Mistika „Skambučio 2“ filmavimo aikštelėje
Štai praėjusių metų kovą rodyto „Skambučio 2“ filmavimą lydėjo nepaaiškinami paslaptingi įvykiai. Jau 7 filmavimo dieną patalpos, kur buvo kuriamos dekoracijos, per naktį buvo užlietos vandeniu. Nors dėl to kaltas trūkęs vandentiekio vamzdis, kūrybinė grupė tai palaikė pranašingu ženklu. Užlietų patalpų vaizdas daug kam priminė „Skambučio 2“ kadrus, mat filme yra nemažai su vandeniu susijusių scenų. Dar keistesni netikėtumai kūrybinę grupę pasitiko pradėjus darbus lauke. Kartą aktorius užpuolė didžiulis bičių spiečius, nuo kurio jie pusę dienos slėpėsi furgone, o vėliau filmavimo grupę sukrėtė netikėta elnio, kuris užsimušė nuo aplink esančių kalvų nukritęs į studijos teritoriją, mirtis.
Galbūt „Skambučio 2“ komandai reikėjo paimti pavyzdį iš „Pagiežos“ kūrybinės grupės, kuri, prieš pradėdama filmuoti amerikietišką versiją, dalyvavo specialioje nuo blogio apsaugančioje ceremonijoje. Ir nors jie išvengė nelaimingų įvykių, panašu, jog tikrovėje patirti nepaaiškinami „atsitiktinumai“ savotiškai paveikė „Skambučio“ tęsinyje vaidinusius aktorius. Pastarasis filmas yra gerokai tikroviškesnis ir psichologiškai paveikesnis už klyksmo perkreiptą mergaitišką Sarahos Michelle Gellar veidelį.
Siaubo juostų filmavimą lydi mirties šešėlis
Daug liūdniau vos nesibaigė kuriant „Vaško namus“. 2004 m. vasarą garso studijoje kilo gaisras, per kurį iki pamatų sudegė visas pastatas ir buvo sužeistas vienas darbuotojas. Žinoma, gaisro priežastimi netapo degančios žvakės ar noras išbandyti lietuvišką kūčių burtą su karštu vašku - iš tiesų neatlaikė studijoje išbandoma specialiuosius garso efektus kurianti įranga.
Mirtimi paženklintas kitas neseniai sukurtas siaubo filmas „Egzorcistas: pradžia“. Johnas Frankenheimeris, savanoriškai atsisakęs režisuoti juostą, po mėnesio mirė. Vietoj jo filmą kurti sutiko suomis Renny‘is Harlinas. O štai patyręs mistinių filmų meistras M. Nightas Shyamalanas iki šiol negali pamiršti šiurpą keliančių sutapimų, kai jis filmavo „Ženklus“. Scena, kurioje vienas iš herojų kalba apie savo žmonos mirtį, buvo nufilmuota praėjus vos dienai nuo artimo režisieriaus šeimos nario mirties.
1976 m. kažkas labai nenorėjo, jog būtų sukurtas dabar siaubo klasika vadinamas „Omen“. Aktorius G. Peckas ir scenaristas D. Seltzeras vos nežuvo žaibui trenkus į skrendantį lėktuvą, režisierius R. Donneris patyrė avariją, o viešbutis, kuriame jis gyveno, buvo subombarduotas Airijos Respublikos kariuomenės. Netgi po „Omen“ premjeros nelaimės nenustojo persekioti kūrybinės grupės narių: nelaimingo atsitikimo metu žuvo specialiuosius efektus kūrusio J. Richardsono asistentas, o pats J. Richardsonas taip pat neišvengė sužeidimų.
Nuo beprotybės gelbėja klasikinė muzika
Siaubo juostų filmavimuose vaidinantys aktoriai skirtingai gelbėjasi nuo savo vaizduotės košmarų ir nepaaiškinamų atsitiktinumų, kurie pastaruoju metu persekioja šio žanro filmų kūrėjus. Štai Sigourney Weaver dvi savaites kankino košmarai, kai ji perskaitė „Kaimo“ scenarijų. Šaltiniai nutyli, kaip lakios fantazijos žvaigždė ištvėrė kelių savaičių specialiai šio filmo aktoriams surengtą stovyklą, kurioje jie gyveno kaip filmo herojai.
Naujo siaubo filmo „Hostel“ režisierius pats sunkiai ištvėrė filmavimą 1910 m. Prahoje pastatytuose ir prieš 50 m. uždarytuose bepročių namuose. Kasdien būdamas palatose, kur uždaryti kankinosi pavojingiausi pacientai, jis nuolat klausėsi raminančios Vivaldžio muzikos.
Šiurpi naujų siaubo filmų praeitis
Įdomu, kaip seksis naujausiems siaubo filmams, kurie kino teatrus pasieks šiais arba kitais metais. O filmai yra iš tiesų intriguojantys... Be antros amerikietiškos „Pagiežos“ dalies, „Omen“ perdirbinio „Omen 666“, lietuviams jau gerai pažįstamas H. Nakata Holivude šiuo metu stato juostą „Akis“. Pagal brolių Pangų 2002 m. darbą kuriamas filmas pasakoja apie aklą merginą, kuri po akių persodinimo operacijos pradeda matyti mirusius žmones. Dar šiurpesnis, tiesiog kiaurai smegenis perveriantis yra japonų darbas „Pulse“ (arba „Kairo“), kuriame apie pasaulio pabaigą kalbama taip, kaip kine retai kas kalbėjo. Kaip, žinant visą kontekstą, amerikiečiams pavyks nufilmuoti jo perdirbinį?
Ir jeigu atsirastų koks nors ambicingas režisierius, sugalvojęs perkurti nemirtingus A. Hitchocko „Paukščius“, ar neišgaruotų jo drąsa perskaičius štai tokią trumpą žinutę. Prieš kelerius metus rašytojos Daphne Du Maurier, pagal kurios kūrinį pastatyti „Paukščiai“, sūnus pranešė, kad jį su žmona beatostogaujančius Anglijoje, Kornvalio miestelyje, netikėtai užpuolė kirai. Ir kas dabar galėtų pasakyti, ar tai liguistas dėmesio troškimas, ar realybėje išsipildęs filmo siužetas?
ŠaltinisBeje, domina siaubo istorijos? Tokių keletą, šiurpių ir tikrų, rasite
šiame angliškame tinklapyje.
