Važiuoja naujasis rusas su 600-ju mersedesu siauru miško takeliu. Jam iš priekio atvažiuoja kitas naujasis rusas su tokiu pat 600-ju mersedesu. Sustojo jie vienas prieš kitą, keliukas siauras, prasilenkt nėra kur.
Vienas langelį nuleido, kitas irgi. Pirmasis išlindo ir sako:
- Tu, šitą, atgal pavaryk!
Antrasis išlindo ir atsako:
- Tu pats, šitą, atgal pavaryk.
Pirmasis:
- Ne, nu negi nematai, kad pas mane 600-sis mersas?
Antrasis:
- Pas mane irgi 600-asis mersas.
Pirmasis:
- Tu, šitą, kalianas, baik. Pas mane visi langai elektriniai, visur automatika.
Antrasis:
- Tu, šitą, kalianas irgi baik. Pas mane irgi visur automatika.
Pirmasis:
- Tu, šitą, kalianas, žinai, kad mano kostiumas iš Versači?
Antrasis:
- Tu, kalianas, žinai, kad ir mano kostiumas iš Versači?
Pirmasis:
- Tu, šitą, pažiūrėk, pas mane laikrodis - roleksas.
Antrasis:
- Tu, šitą, pažiūrėk, ir pas mane - roleksas.
Pirmasis:
- A už tai aš sveriu 120, ponial?
Antrasis:
- Aš irgi lygiai 120.
Na ir stovi abudu. Nė vienas iš kelio nesitraukia. Staiga pirmasis įjungia atbulinę pavarą, pavažiuoja atgal ir praleidžia antrąjį. Tas pravažiuodamas, kai langai susigretino, klausia:
- Klausyk, kalianas, o ko tu pasitraukei? Taigi sveriam vienodai, kostiumai irgi vienodi...
Pirmasis:
- Ne... Tu daugiau sveri negu aš.
Antrasis:
- Taigi sakei kad po 120?
Pirmasis:
- Ne. Tu daugiau, nes aš ant tavęs dėjau...
***
Eina jaunieji į santuokų rūmus, susikabinę už rankų, gražūs... Lipa laiptais ir staiga jaunoji suklumpa. Jaunasis griebia ją už alkūnės:
- Brangioji, ar neužsigavai? Įsikibk į parankę tvirčiau.
Įėjo vidun, suskambo Mendelsono maršas...
Pagaliau išeina, jaunasis veda jaunąją už parankės. Ir staiga jaunoji toj pačioj vietoj suklumpa.
Jaunasis pagrieba ją už rankos ir klausia:
- Tai ką, vaikščiot nemoki, karve?
***
Ateina žmogelis į barą, prieina prie barmeno ir sako:
- Man 100 gr. degtinės.
Barmenas įpila, paduoda. Žmogelis išsitraukia pažymėjimą, menzūrėlę ir sako:
- Kontrolė. Tuoj patikrinsim.
Patikrina, o stikliuke - 75 gr. Kontrolierius skiria 200Lt baudą barmenui. Barmenas sumoka.
Kitą vakarą vėl tas pats žmogelis užeina į tą patį barą, prieina prie to paties barmeno ir sako:
- Man 100 gr. degtinės.
Barmenas įpila, paduoda. Žmogelis išsitraukia pažymėjimą, menzūrėlę ir sako:
- Kontrolė. Tuoj patikrinsim.
Patikrina, o stikliuke - 75 gr. Kontrolierius skiria 200Lt baudą barmenui. Barmenas vėl sumoka 200Lt.
Tikrintojas sako:
- Klausykit, noriu paklaust, taigi jūs mane pažinote, aš ir vakar tą patį dariau? Tai kodėl jūs man neįpylėte 100 gr., kaip aš prašiau?
Barmenas:
- Žinai ką, man geriau baudą sumokėt, negu dėl tokių kaip tu ranką numušinėt.
***
Prieina korespondentas prie esto ir klausia:
- Koks jūsų, estų, nacionalinis žaidimas?
- Mūsų nacionalinis žaidimas yra iš trijų etapų: pirmas etapas yra lengvas, antrasis - sunkus, trečiasis - labai sunkus. Pradėsiu nuo pirmo:
Sėdi trys estai ir geria 5 butelius finlandija vodka. Po to vienas estas eina pasislėpti į spintą. Likę turi atspėt, kas pasislėpė. Galima tarpusavy pasitart.
Antras etapas yra sunkus. Sėdi du estai ir geria 3 butelius finliandija vodka. Po to vienas eina pasislėpt į spintą. Likę turi atspėt, kas pasislėpė. Galima tarpusavy pasitart.
Paskutinis etapas yra labai sunkus. Sėdi vienas estas ir geria 2 butelius finlandija vodka. Kai išgeria, eina į spintą pasislėpt. Ir turi atspėt, kas pasislėpė.
Korespondentas:
- O kodėl šitas etapas labai sunkus?
- Sunkiausia tai, kad nėr su kuo pasitart...
***
Ateina pirkėjas į parduotuvę ir prašo:
- Galima buteliuką degtinėlės? Ir dar vyno buteliuką. Ir dar saldainių dėžutę. Ir dar šampano buteliuką, galima?
Pardavėjas:
- Prašau, jokių problemų.
Pirkėjas:
- Ir dar tada prezervatyvų pakelį.
Pardavėjas
- Prezervatyvų neturim.
- Neturit? Tada nieko nereikia...
***
Ateina vaikinas į parduotuvę, prieina prie pardavėjo ir sako:
- Ponas pardavėjau, aš einu į panelės gimtadienį ir norėčiau jai nupirkti kokią nors dovanėlę. Tačiau nedidelę, nebrangią, kad tik būtų dovanėlė.
Pardavėjas:
- Tvarkoj. Gal norėtumėt jai padovanoti muilo gabalėlį?
Vaikinas:
- Taip, muilas tikrai tiks. Tik nedidelį gabalėlį, nedidelį kokį nors...
Pardavėjas paėmė muilo gabalėlį, supakavo į spalvotą gražią dėžutę, užrišo kaspinėlį. Vaikinas sumokėjo, nešasi dėžutę ir prie durų susimąsto: o kam čia tas kaspinėlis? Taigi daug brangiau išeina. Ne, su kaspinėliu negerai...
Vaikinas sugrįžo prie kasos ir sako:
- Klausykit, nuimkit tą kaspinėlį ir minusuokit man jo kainą.
Pardavėjas nuėmė kaspinėlį, atidavė vaikinui pinigus už jį.
Vaikinukas vėl eina su ta dėžute ir galvoja: kodėl ta dėžutė tokia spalvota? Tikriausiai daug brangiau su tokia spalvota?
- Klausykit, o jūs neturit kokių nors nespalvotų, paprastų dėžučių?
Pardavėjas pakeitė į baltą dėžutę.
Vaikinas:
- Ir kainą minusuokit.
- Minusuosiu, minusuosiu - pardavėjas atidavė dalį pinigų už spalvotą dėžutę.
- Klausykit, o kam tas muilo gabalas visas? Juk viso kažkaip per daug? Kam jai tas visas muilo gabalas?
Pardavėjas:
- Gerai, prašau, - perpjovė muilą, supakavo atgal į baltą dėžutę.
Vaikinas eina. Tik prie pat durų pajunta, kad dėžutė pasidarė kažkokia sunki... Jis atidaro dėžutę, o ten - pusė gabaliuko muilo ir 10 prezervatyvų!
- Ei, pardavėjau, pusę muilo gabaliuko aš prašiau, o 10-ies prezervatyvų tai neprašiau?!
Pardavėjas:
- Matot, pone, mūsų firmos tokia politika: tokie pirkėjai, kaip jūs neturi daugintis...
***
Vyksta operacija. Chirurgas visus "reguliuoja":
- ... Taip.... Skalpelis.... Tamponas... Žnyplės..... Spiritas... Tamponas... Žnyplės... Skalpelis!... Tamponas!... Spiritas... Tamponas... Spiritas... Visiems spirito... Tebūnie lengva jam žemelė...
***
Sumanė kartą narsusis Čingadžgukas vesti. Nuėjo jis pas genties vadą ir sako jam:
- Genties vade, aš noriu, kad tu man atiduotum į žmonas savo dukrą Eikliąją Gazelę.
Vadas pasikrapštė pakaušį ir sako:
- Šiaip jau tu, Čingadžgukai, esi narsus karys... Aš su mielu noru, bet... Dar kartą noriu įsitikinti tavo narsa. Jei atneši drakono dantį, atiduosiu į žmonas savo dukrą Eikliąją Gazelę.
Čingadžgukas šoko ant savo mustango ir nujojo į Uolėtuosius kalnus.
Po trijų savaičių jis grįžo. Sudraskytas, sudaužytas, bet drakono dantį atnešė.
Sutiko jį visi kaimo žmonės, iškėlė vestuves...
Po puotos Čingadžgukas nuėjo į atskirą palapinę su savo žmona ir jau ruošiasi atlikti jaunikio pareigą...
Tik staiga išgirdo, kad kažkas apie palapinę krebžda... Čingadžgukas pašoko, supykęs, kad kažkas trukdo jam atlikti jaunikio pareigą pirmą naktį, ir sako:
- Kas ir ko čia atėjo?!
Iš anapus palapinės pasigirdo švepluojantis balsas:
- Tuoj tu šužinoši, kaš šia atėjo, ko šia atėjo...
***
Ateina auklė prižiūrėt 4 metukų berniuko. Žiūri - tas berniukas užsilipęs ant spintos viską lupa, visas knygas žemyn meta, tapetus ir gobeleną plėšo! Pagaliau užuolaidas ėmė traukyt. Pasiėmęs stalą už kampo jau baigia apverst!
Auklė pasimetus klausia:
- Berniuk, ką tu čia darai?!
- Aš žaidžiu žaidimą.
- Kokį žaidimą?
- Tėvelio žaidimą. Kur tėvelis žaidžia.
Auklė:
- Ir kaip tas žaidimas vadinasi?
- "Kur dingo mano raktai? A!?".
***
Išvažiavo korespondentas į žmones su vienu klausimu. Nori sužinot, kaip atsiliepė žmonėms degtinės atpiginimas.
Atvažiavo jis pas darbininkus ir klausia:
- Na tai kaip, ar jaučiasi, kad degtinė atpigo?
- Baik tu. Mes kaip vežėm iš Baltarusijos ir Kaliningrado, taip ir vežam. Mums jokio skirtumo.
Nuvažiavo korespondentas pas kaimiečius ir klausia:
- Na tai kaip, ar jaučiasi, kad degtinė atpigo?
- Baik juokus, mes kaip varėm, taip ir varom naminę. Koks mums skirtumas ar ji atpigo ar pabrango...
Nuvažiavo korespondentas pas tarnautojus ir klausia:
- Na tai kaip, ar jaučiasi, kad degtinė atpigo? Jūs gi geriausiai uždirbat iš visų "sluoksnių".
- O koks skirtumas? Jei mes už 20Lt nusipirkdavom ,tai ko mums už 12Lt nepirkti.
Nuėjo korespondentas pas valdžios vyrus ir klausia:
- O jums ar pasijautė, kad atpigo degtinė? Jūs gi prie to atpigimo smarkiai prisidėjot.
- Baik tu. Koks mums skirtumas? mes anksčiau veltui gėrėm, ir dabar veltui geriam...
***
Susitinka du nauji rusai. Vienas ir klausia: - Šitą, kalianas, o tu pažįsti, kas toks yra Betchovenas?
- Nu ne...
- Šitą, kalianas, o tu pažįsti, kas toks yra Bachas?
- Žalio supratimo neturiu...
- O gal pažįsti, kas toks yra Mocartas?
- Nu nepažįstu aš jų! O kas jie tokie?
- Nu, kalianas, kaip čia tau paaiškint.... Nu čia tokie bičai, kur mobiliakams melodijas kuria.
***
Važiuoja taksistas, girtas, kaip šniūras. Veža keleivius. Per miestą lekia neįmanomu greičiu, jokių taisyklių nesilaiko, nežiūri jokių sankryžų, visi ženklai - nusispjaut, niekur net nesustoja.
Keleiviai, apimti siaubo, sėdi ant užpakalinės sėdynės, beveik dantimis į ją įsikabinę. Vienas neiškenčia, pabarbena taksistui per petį.
Taksistas atsisuka ir sako:
- Nu ko reikia?! A?!
- Tu žiūrėk, kaip važiuoji! Tu gi mus užmuši visus! Ar tu turi nors kiek proto ar ne!?
Taksistas:
- O tu nepergyvenk! Mane saugo angelas sargas! Nieko neatsitiks.
Ir vėl toliau varo per visą miestą baisiu greičiu.
Staiga vėl jam kažkas per petį pabarškina.
Taksistas:
- Nu ko dar reikia? Aš gi sakiau, kad mane saugo angelas sargas. Ko gi tau dar reikia?
Už taksisto nugaros pasigirsta balsas:
- Čia aš, tavo angelas sargas. Aš irgi noriu išlipti...
***
Šalia vieno Amerikos fermerio fermos nutiesė greitkelį. Na ir pradėjo tuo greitkeliu lėkti mašinos. Lekia, kiek gali. Baisūs greičiai. Ir, aišku, pradėjo traiškyti fermerio vištas, žąsį, kalakutus ir kitokį gyvį.
Fermeris savaitė dar kentėjo, o paskui, neapsikentęs, nuėjo pas šerifą ir sako:
- Ponas šerife, ar gi taip galima? Reikia daryt kažką. Tuoj jau mano antys ir žąsys baigsis...
Šerifas:
- Suprantu. Leisk pagalvot, gal ką ir sugalvosiu.
Po poros dienų atvažiavo šerifas pas fermerį ir sako:
- Imk ženklą "40", pasistatyk prie fermos. Turėtų padėti.
Po savaitės fermeris vėl pas šerifą.
- Ponas šerife, pastačiau aš tą ženklą. Nu jokio skirtumo - kaip varė taip ir varo baisiu greičiu. Kaip traiškė, taip ir traiško viską.
Šerifas:
- Duok man dar dvi dienas pagalvot.
Pagalvojo šerifas dar porą dienų, atvažiavo pas fermerį ir sako:
- Va, imk ženklą "Atsargiai vaikai". Pasistatyk. Supranti, vaikai yra vaikai. Visi juos turi. Turėtų padėt.
Po savaitės fermeris vėl pas šerifą.
- Ponas šerife, nu niekas nepadeda. Pastačiau aš ir antrą ženklą. Nu jokio skirtumo - kaip varė taip ir varo baisiu greičiu. Kaip traiškė, taip ir traiško viską.
Šerifas:
- Nu nieko nebegaliu daugiau padėt. Ką pats sugalvosi, tą ir daryk.
Praeina viena savaitė, dvi... mėnuo. Fermeris nesiskundžia. Šerifui pasidarė įdomu. Sugalvojo pažiūrėt, ką tas fermeris padarė. Sėdo į mašiną ir nušvilpė greitkeliu link fermos. Žiūri: visos mašinos baisiu greičiu lekia iki fermos, o ties ferma vos vos juda. Baisiausia eilė susidarius!
Šerifas susimąstė: kas gi čia darosi, kodėl tos mašinos taip lėtai šliaužia pro fermą?
Jis įsijungė švyturėlius, aplenkė visus, privažiuoja prie fermos.
O ten - ženklas. Ant ženklo parašyta "Nudistų kolonija - 100m".
***
Sėdi kambaryje du greituoliai. Galvoja, ką čia nuveikti.
-Gal eglutę papuoškim? - siūlo vienas.
-Gerai, - sutinka antras.
Ir per sekundę nulekia, nusiperka eglutę, per kitą sekundę suranda žaislus ir juos iškabineja. Stovi, grožisi net neuždusę. Jie juk greituoliai.
- O gal pasikviečiam į svečius mūsų draugelį Poviliuką?
- Gerai tu sakai, juk šventės. Pasilinksminsim.
Beveik šviesos greičiu vienas prilekia prie telefono, akimi nepastebimu judesiu surenka numerį ir akimirksniu išpyškina maždaug tokį tekstą:
- Poviliukateikpasmusįsvečiuspagersim!
Po pusės sekundės suskamba durų skambutis. Dar nespėjus skambučio garsui nutilti, greituoliai jau atidarinėja duris. Laiptinėje nieko nėra, tik ore ant grindų leidžiasi popieriaus lapelis, ant kurio parašyta:
"Atsibodo laukt, išėjau namo. Poviliukas."
***
Mokykloje pamoka. Diktantas. Mokytoja vaikšto tarp suolų ir diktuoja. Staiga pamato pakeltą Petriuko ranką:
- Petriuk, būk geras, netrukdyk. Juk diktantas....
- Tamsta mokytoja, gal galima...
- Kas yra, į tualetą nori?
- Ne. Klausimą turiu.
- Na gerai, klausk.
Petriukas:
- Sakykit, kiek jūs metų mokėtės, kad taptumėt mokytoja?
Mokytoja:
- Kaip tai kiek? Penkis.
Petriukas atsisėda ir sau murma:
- Penkis metus mokytis, kad paskui tave mokiniai durne vadintų...
***
Senamiesčio gatvele naktį eina studentas. Aplink nė gyvos dvasios, tamsu, nors akin durk... Tik juodos katės laksto. Studentas eina, visas susitraukęs.
Staiga iš tarpuvartės iššoka penkiese! Ir prie studento.
Vienas prieina arčiau ir sako:
- Duok punigus, arba tau šakės!
Studentas išsigando, dreba. O tie kaip puolė daužyt!
- Tai ką, neduodi?! Tai še tau!
Tačiau studentas prisiminė, kad mokykloje karatė būrėlį lankė... Tik pašoko ir ėmė tuos penkis lupti! Lupo tol, kol tik vieną liko pribaigti.. O tas rėkia:
- Chebra! Gelbėkit!
Iš kitos tarpuvartės - dar dešimt iššoko! Prilėkė, užgulė studentą, prispaudė prie žemės. Tų dešimties vadas iškraustė studento kišenes, žiūri - 2 litai.
Vadas su palengvėjimu ir sako:
- Uf, 2 litai.
Visi likusieji nesupratę:
- Ką reiškia "uf, du litai"?
Vadas:
- Tai aš ir sakau, kad gerai, kad tik du litai. Būtų turėjęs daugiau, būtų užmušęs mus visus...
***
Į darbo dienos pabaigą pakvietė šefas meistrus lemputę pakeist. Atėjo du darbininkai, atsinešė kopėčias, vienas laiko apačioj, kitas užlipo į viršų ir bando įsukti naują lemputę. Sekretorė, supratusi, kad darbas lyg ir baigtas, nusprendė prieiti prie spintos pasiimti savo palto. Bando atidaryti spintos duris, tačiau to padaryti neleidžia priremtos kopėčios.
Sekretorė nusprendžia trumpai palaukti. Staiga suskambo telefonas, ji pakėlė ragelį, kalba.
Viršuje dirbęs darbininkas niekaip negali įsukti lemputės ir sako kopėčias laikančiam draugui:
- Klausyk, Jeronimai, man niekaip neišeina, gal tu pabandyk?
Ir nulipa nuo kopėčių. Jeronimas užlipa viršun ir bando įsukti lemputę. Sekretorė tuo metu kaip tik baigia pokalbį telefonu, padeda ragelį ir, priėjusi prie spintos vėl bando atidaryti duris. Jos dar užremtos.
Sekretorė pakelia akis į darbininkus ir sako:
- Nu kas čia dabar darosi! Vienas nulipo, kitas užlipo... Tai ar duos kas nors man apsirengt ar ne?!
***
Ateina į barą žmogelis, prieina prie barmeno ir sako:
- Pilkit 6 stikliukus degtinės.
Barmenas:
- Ar atsitiko kas?!
- Aha... Sužinojau, kad mano brolis - gėjus.
Kitą dieną ateina tas pats žmogelis į barą ir sako:
- Pilkit 8 stikliukus degtinės.
Barmenas:
- Tai vėl kažkas atsitiko?
- Taip. Šiandien sužinojau, kad mano jaunesnis brolis - gėjus.
Trečią dieną ateina žmogelis ir sako:
- Barmenas, pilk 10 stikliukų degtinės.
Barmenas:
- Negi vėl kažkas?!
- Taip. Sužinojau, kad mano tėvas - gėjus.
Barmenas:
- Tai ką, pas jus šeimoj niekas moterų nemyli?!
- Kodėl nemyli?! Myli! Mano žmona myli...
