Nepersistenkite, taupykite jėgas. Patartina daryti tik tai, kas malonu. Kita vertus, kuo ramiau elgsitės, tuo daugiau laimėsite. Geras metas tvarkyti konfidencialius reikalus.
Jūros šventė - puiki proga kiekvienam klaipėdiečiui susimąstyti apie savo tapatybę ir vietą po saulę. Siūlome atlikti nesudėtinga testą ir sužinoti, ar Tu, mielas skaitytojau, gali pretenduoti į tikro klaipėdiečio vardą.
Tikro klaipėdiečio portretas
1. Tikras klaipėdietis prie jūros nuvažiuoja kartą per porą metų, ir tai - tik palaiko draugiją svečiams iš kito miesto, prunkštaudamas "O ką ten veikti?" Vasaros atostogų metu tikras klaipėdietis važiuoja ilsėtis į Platelius. Arba prie kitų ežerų.
2. Jeigu tikras klaipėdietis ir nueina į pliažą, - tai jau įdegęs (-usi). Pajūrio saulę jam atstoja soliariumas.
3. Pabėgti iš Jūros šventės tikram klaipėdiečiui yra garbės ir prestižo reikalas. Kuo "mandriau" pasislėpsi - tuo didesnės pagarbos vertas. Aukščiausiasis pilotažas - Jūros šventės metu išvykti pasižiūrėti kokiame nors užsienio mieste vykstančios analogiškos šventės.
Spalvoti pieštukai – ne tik meno kūrimo priemonė, bet ir medžiaga. Amerikietė dailininkė Jennifer Maestre garsėja savo skulptūromis ir papuošalais iš pieštukų. Pati skulptorė Jennifer Maestre sako, kad kurti skulptūras iš pieštukų ją įkvėpė jūros ežiai.
Daugeliui vaikų jų kelias į mokyklą atrodo siaubingai nuobodus ir ilgas. Nors iš tiesų, tai dažniausiai neilga kelionė visuomeniniu transportu arba dar geriau - tiesiog minkštas pasisėdėjimas tėvų automobilyje.
Pastarasis teiginys negalioja vakarų Kinijos Gulukano miestelio vaikams, kurie, norėdami lankyti mokyklą, kas dieną privalo pakilti į 1.5 kilometro aukštį, keliuku, kuris yra išskaptuotas kalno šlaite. Tai vienintelis kelias į mokyklą, kurią sudaro penkios iš betono drėbtos patalpos ir kuri laikoma geriausiu statiniu visame kaime.
